Dictionary of the Lithuanian Language.
gudragalvis — gudragal̃vis, gudragal̃vė dkt. Màno mažóji dãrosi tikrà gudragal̃vė … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
adinčius — ×adiñčius (sl.) sm. (2) K; B, R gudragalvis, prabuvėlis, suvedžiotojas: Adinčius, iš krūmo išlindęs, pasivedė jautį, o šie sugrįžę gavo žiopsoti BsPI167. Ans adiñčius ką veiks? Jrk128. Tu adiñčiau (arkliavagi)! BzF57 … Dictionary of the Lithuanian Language
didžiagalvis — 2 didžiagal̃vis, ė adj., smob. (2), didžiagalvis (1) 1. SD60, Tvr kas su didele galva: Tokiam didžiagalviui sunku kepurę išsirinkti Rm. Jis petingas, didžiagalvis, trumpomis rankomis P.Cvir. Didžiagalvė pelėda NS1358. 2. prk. gudragalvis: Ir tam… … Dictionary of the Lithuanian Language
dingoti — dìngoti, dìngo, ojo intr., dingoti, oja, ojo; R būti neaiškiam nujautimui, rodytis, matytis, tartis: Man visą laiką dìngojo, kad vokytis karą tura pralaimėti, ir pralaimėjo Krt. Jis pasidrąsino į kupčiaus būdą įkopti, dìngodams durnai, kad… … Dictionary of the Lithuanian Language
galvininkas — 3 galviniñkas ( nỹkas), ė smob. (2) 1. J.Jabl, J galvotis, laiduotojas. 2. Trk kas geros galvos, gudragalvis, galvočius: Kad ir senas, kad ir plikas, bet až gero galvininko Slk. Grįžk atgal – ne tokių galviniñkų tenai prapuolė Vdk. Ne toki… … Dictionary of the Lithuanian Language
galvinys — 2 galvinỹs, ė̃ smob. (3a) 1. galvočius, gudragalvis: Jis didelis galvinỹs – išsisuks iš tos balos Kair. Ot galvinỹs žmogus buvo! Kair. Tokių galvinių̃ yra kiek reikia Kair. Suejo galviniaĩ ir nutarė prašymą duoti Šauk. 2. mokytas, išmintingas … Dictionary of the Lithuanian Language
gudragalviškas — gudragal̃viškas, a adj. (1), gudragalviškas (1) BŽ592 → gudragalvis: Mėgo gudragalviškas plieno grūdinimo priemones rš. Radijas dėlto gudragal̃viškas išmislas Slm … Dictionary of the Lithuanian Language
gudraprotis — gudraprõtis, ė smob. (2) BŽ45 gudragalvis … Dictionary of the Lithuanian Language
išmaniūga — išmaniūgà scom. (2) NdŽ kas gerai išmano, gudragalvis … Dictionary of the Lithuanian Language
išmintorius — ×išmintõrius, ė (hibr.) smob. (1) gudragalvis, gudruolis: Jis kalba kaip didelis išmintõrius KI29. Kur yra svieto išmintoriai? prš. Išmintorius vaikas Ls … Dictionary of the Lithuanian Language
